- pulkauninkas
- 1 pulkauniñkas (-nỹkas Rš) sm. (2) K, Krkl, pulkáuninkas (1) NdŽ 1. K pulko, būrio vyresnysis, pirmininkas: Pulkauniñkas vadžio[ja] pulką kareivių ir gyvulių J. Skerdžius an piemenų pulkaunỹkas Onš. I Baravyks, visų grybų pulkauniñks JD95. Baravyks pulkaunyks žada lepšę vesti LMD(Sln). | Kelių dvarų prievaizda vadinos pulkauninkas rš. 2. CII189, H, N kar. kareivių būrio viršininkas, pulko vadas: Vyresnysis žalnierių, pulkauninkas R270. Pats pulkauniñks pirma jojo JD1149. Barė mane kapitonas, pulkaunykų jenarolas, kad nemoku šautie LB121. Pulkauninkėlis karion užkvietė, paduodamas ženklelį KlvD227. Jam labai gerai viskas ten sekėsi, pastojo jis kareivių vyresniuoju, paskui toliau pastojo kapitonu ir pulkaunyku BsPIV200.
Dictionary of the Lithuanian Language.